mižius

mìžius, -ė (-ia K) smob. (2) Skr žr. mižnius 1 : Kurs patale męža, tas mìžius J. Jis iš mažens toks mìžius Šauk. | prk.: Atsisuko mìžius (vakãris) vėjas – dabar ilgai lynos Šauk. ║ apie nedidelį vaiką: Tas dar mižiùkas tebėr Krš.